svadinti

svadinti
svadìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr. J, NdŽ, Jn, Pp, Žlp, Šlu, Rsn; D.Pošk žr. sodinti: 1. KŽ, Rdn, Vkš Svadink svečią – stačias apsimaluos! (juok.) Šv. Pry stalo sykiu [samdinių] nesvadìno Šv. Matušė, duodama Petronelei valgyti, svadino pablaku ant žeme M.Valanč. Mažne kas dieną svadino į savo stalą dvyleka parejūnų, arba palgrimų M.Valanč. Svadino svečius už stalelio, verkė jaunoji mergelė JD1488. Svadin vedu matušelė už balto stalelio, užger vedu matušelė saldžiu aluteliu LTR(Klk). | refl. tr.: Veizėkis, svadinkis motriškas Žem. 2. Išeit matušėlė iš aukšto svirnelio, svadin manę nu žirgelio, vadin į svirnelį JD1473. Matušelė išeidama, žentalaitį svadindama, svadino, vadino nū bėro žirgelio LTR(Žgč). 3. DūnŽ, Šauk, Žlp, Rsn Da tebėra laikas, da svadìnsme runkulius – kiti da tebsvadìna LKT121(Vdk). Vašokliai, aviečios sužėlusios į vieną kerkutę, reik skaidyti ir po vienam svadinti JII84. Reik daržus svadìnti, džiūna viskas Užv. Dabar pryšpilnis, gali rasodą svadìnti Krš. Ir daržus ravėjau, i svadináu daržus Varn. Taboką reik vakare svadýt Rs. Svadìnk nesvadìnk – to[je] dirvo[je] barščiai neauga, ir gana Pgr. Sako, svogūnus reikia svadýt pryš vyšnių žydėjimą Erž. Ale našlikių našlikių – kur tik jas i svadýs! Vg. Noru roputes svadýt Pgg. Kopūstus tame darže reika svadìnti KlvrŽ. Kitur svadìnom pušimis, kitur – eglikėms Kv. Vaikelius mokinti liepė, kaip ir kada reikia svadinti medžius vaisingūsius I. Grįžk, dukrele, iš kelio, svadink rūtas darželė[je] StnD30. Apynėli žalusis, tave darže svadìno, mane mažą augino JV693. ^ Jo žirgeliai kai nulieti, jo rugeliai kai svadyti LTR(Vdk). Į jo (berniūkščio) kojas gali ridikus svadìnti (tokios nešvarios) Grd.
svadìntinai adv.: Nūnešė ir pasvadino svadìntinai Grg. | refl. tr.: A nėko nesvadìnsys, a nebnori arų? Krš.
4. DūnŽ žr. sodinti 6: Svadìns, svadìns aną į kaliūzę End. 5. žr. sodinti 8: Jau daugiau nebsvadìnsi [vištos], nebiperinsi Krkl. 6. G113, KŽ žr. sodinti 10: Švies sienos, deimantu svadintos brš. 7. įdėti, įtverti: Dirbdins grėblelį, svadins kotelį d. 8. spaudyti (skaudulį), kad susileistų, suslūgtų: Iškriušau lig sultės, svadináu, svadináu su korku, kol tik aną (skaudulį) išėdė KlvrŽ. \ svadinti; antsvadinti; apsvadinti; atsvadinti; įsvadinti; nusvadinti; pasvadinti; persvadinti; prasvadinti; prisvadinti; susvadinti; užsvadinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • svadinėti — svadinėti, ėja, ėjo 1. iter. dem. svadinti 1: Jisai svadinėjo užstalėj pirma bičiulienę ir jos vaikus Žem. 2. DūnŽ, Rdn, Grd iter. dem. svadinti 3: Svadinėjau gėlikes daržiuko[je] Krš. Dirbinėju: dabar svadinėju pamidorus, kopūstus Krš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsvadinti — antsvadìnti žr. antsodinti: Įnešė į kūtę, antsvadìno ant kumelės ir jo[ja] Yl. | refl. tr.: Tėvas atlėkė su dviračiu kaji kur į vaistinę, mergelę an dviračio antsisvadìnęs Trk. svadinti; antsvadinti; apsvadinti; atsvadinti; įsvadinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsvadinti — apsvadìnti žr. apsodinti: 1. Visas stalas vaikais apsvadìntas Vkš. | refl. tr.: Apsisvadìno stalą, vieša Rdn. Po penkis šešis [mažus vaikus] aplei savi apsisvadìna Nmk. 2. Į ritinį (aplink) apsvadìntas kapas Varn. Eglikėms apsvadìntas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlyti — 1. tr. atmirkyti, atidrėkinti lietui: Lietus atlìjo žemę, gal arti J. Keliai atlyti, purvynas iki klupsčio, o kur klonelė, ten klanai stovėjo kaip ežerai V.Krėv. Atlytuose arimuose sužaliavo želmenys rš. Gerai arti – pūdymą atlìjo, minkštà Užv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsvadinti — atsvadìnti 1. tr. sulaikyti, sustabdyti: Pri tvirtovių atsvadìno vokytį Dr. 2. žr. atsodinti 2: Sėtinių noru atsvadìnti Užv. Neprigijo kopūstai, gavau atsvadìnti Rdn. 3. Sg, Grd žr. atsodinti 3: Gerai, ka atsvadìnom daržą pryš lytų Vn. Mūsų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsenti — intr. senstant išnykti, išsiveisti: Tie agrastai sens išsens, i reikės naujus svadinti Krš. senti; apsenti; įsenti; išsenti; nusenti; pasenti; persenti; prasenti; prisenti; susenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusvadinti — nusvadìnti NdŽ, KŽ 1. žr. nusodinti 1: ^ Savo pažinęs, ir klane nusvadina VP40. 2. tr. prk. nulošti (kortomis): Įšaukė į šimtą aštuoniasdešims – nusvadìnsma kaip didelį DūnŽ. 3. žr. nusodinti 3: I takai nusvadìnti obelums, neužmatomi plotai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvažinėti — Š, Rtr, NdŽ 1. intr. važiuojant išsiskirstyti: Vyrai, nenuvažinėkit, užeikit, užkąsit, pasikalbėsim Dg. 2. iter. dem. nuvažiuoti 3: Ar dažnai nuvažinėjat in Kauną? Ss. Aš galiu nuvažinėti kelias dienas gėles svadinti Krš. Kur čia mes seni žmonės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabėgioti — 1. intr. neilgą laiką bėgioti: Bėkiat, vaikai, pabėgioti po lauką Grg. | refl.: Pasibėgioję vaikai daug gardžiau valgo Gs. 2. iter. pabėgti 5: Ko visi pabėgiojot, eikiat svadinti Užv. 3. refl. pasilakstyti (apie gyvulius): Avelės jau pasbėgiojo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”